Klimato katastrofa ir konfliktai dėl svarbiausių žaliavų

Dalinis Martino Auerio (Ateities Austrijos mokslininkų) paskaitos Linco taikos derybose 27 m. sausio 2023 d.

Po Rusijos puolimo Ukrainoje 2022 m. vasario mėn. dažnai buvo girdimi ir skaitomi tokie posakiai kaip: „Atsinaujinantys energijos šaltiniai užtikrina taiką“. Tipiškas argumentas yra toks: „Nafta ir dujos ne tik skatina klimato kaitą, bet ir skatina karinius konfliktus visame pasaulyje. Todėl kiekvienas, norintis sukurti taiką, turi panaikinti priklausomybę nuo iškastinių žaliavų – investuoti į švarius energijos šaltinius, tokius kaip saulė ir vėjas.1

Deja, neatsižvelgiama į tai, kad norint gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugoti šią elektros energiją, reikia didelių kiekių „kritinių metalų“, tokių kaip varis, ličio, kobalto, nikelio ir retųjų žemių metalai. O šie žemės plutoje pasiskirstę labai netolygiai. Trys ketvirtadaliai ličio, kobalto ir retųjų žemių metalų kasybos vyksta Kinijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir ličio trikampyje Čilė-Argentina-Bolivija.

2020 m. dokumente Europos Komisija pareiškė: „Prieiga prie žaliavų yra strateginis saugumo klausimas Europai, norint pasiekti žaliąjį kursą. … Europos perėjimas prie anglies dioksido neutralumo gali pakeisti šiandieninę priklausomybę nuo iškastinio kuro priklausomybe nuo žaliavų, kurių daugelis gauname užsienyje ir dėl kurių pasaulinė konkurencija tampa vis aršesnė.2

2021 m. liepos mėn. ES sudarė strateginį susitarimą su Ukraina dėl svarbiausių žaliavų gavybos ir perdirbimo bei baterijų gamybos.3. Ukrainoje yra ličio, kobalto, berilio ir retųjų žemių metalų atsargos, kurių vertė siekia 6.700 milijardų eurų. Manoma, kad ličio telkinys yra vienas didžiausių pasaulyje.

1 pav. Ličio telkiniai Ukrainoje. 
Šaltinis: https://www.icog.es/TyT/index.php/2022/11/white-gold-of-ukraine-lithium-mineralisation/

Tada 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Daugiausia telkinių yra dabar Rusijos okupuotose teritorijose rytuose, ypač Donecke. Politologės Olivijos Lazard teigimu, vienas iš V. Putino tikslų – atkirsti ES prieigą prie šių rezervų. Pati Rusija turi didelius svarbiausių žaliavų rezervus ir vėl siekia tapti galinga žaidėja pasaulinėje rinkoje. Beje, Ukrainoje kariaujanti Wagnerio grupė yra ir mineralų turtingose ​​Afrikos šalyse, pavyzdžiui, Mozambike, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Madagaskare ir Malyje.4

Kita svarbi žaliava yra nikelis. 2022 m. gruodį Pasaulio prekybos organizacija (PPO) patvirtino ES ieškinį Indonezijai. Indonezija 2020 metais priėmė įstatymą, draudžiantį nikelio eksportą ir reikalaujantį, kad nikelio rūda būtų rafinuota Indonezijoje. ES dėl to padavė ieškinį. Indonezija priešinasi klasikiniam kolonijiniam modeliui: žaliavos išgaunamos globaliuose pietuose, bet vertės kūrimas vyksta globalioje šiaurėje. Į šiaurę juda įmonių pelnas, mokesčiai, darbo vietos. „Norime tapti išsivysčiusia šalimi, norime kurti darbo vietas“, – sakė Indonezijos prezidentas. Tačiau ES nori išlaikyti kolonijinius modelius.5

Antra pagal dydį ličio gamintoja šiuo metu yra Čilė (po Australijos). Atakamos dykumoje, vienoje sausiausių žemėje, ličio karbonatas pumpuojamas iš žemės kaip sūrymas. Sūrymui leidžiama išgaruoti dideliuose baseinuose. Čilės vyriausybės kalnakasybos komisijos duomenimis, 2000–2015 m. iš Atakamos buvo paimta keturis kartus daugiau vandens, nei natūraliai į teritoriją patekdavo lietaus ar tirpsmo vandens pavidalu. Oazėse gyvenančių vietinių gyventojų žemės ūkiui vandens vis stinga. Taip pat nebuvo konsultuojamasi su čiabuviais dėl ličio projektų. Tai pažeidžia JT čiabuvių tautų konvenciją.6

Didžiausios ličio atsargos yra po Salar de Uyuni druskos lyguma Bolivijoje. Tačiau iki šiol jie beveik nebuvo iškasti. Socialistinė Evo Moraleso vyriausybė litį paskelbė strategine žaliava, siekdama ilgalaikio tikslo, kad Bolivija taptų viena iš pirmaujančių baterijų gamintojų pasaulyje, t.y. išlaikyti pridėtinę vertę šalyje. Iš pradžių Potosio provincijoje, kur yra telkiniai, kilo konfliktas su vietos pajėgomis. Jie norėjo kuo greičiau pasinaudoti licencijų mokesčiais, taip pat nesutiko su strateginio plėtros partnerio pasirinkimu. Vokietijos įmonė turėtų ACI sistemos kuri taip pat tiekia „Tesla“ baterijas ir įsipareigojo statyti Pietų Amerikos rinkai skirtų baterijų gamyklą bei apmokyti ir kvalifikuoti Bolivijos darbuotojus. Viena vertus, tai turėtų atnešti technologijų perdavimą Bolivijai, kita vertus, bendra įmonė, žinoma, taip pat turėtų suteikti Vokietijai prieigą prie trokštamo ličio.

Konfliktas tarp Potosí ir centrinės valdžios buvo vykdomas demonstracijomis, bado streiku ir kruvinomis policijos operacijomis. Moralesas galiausiai nutraukė sutartį su ACI.7 Netrukus po to vykusiuose prezidento rinkimuose, kuriuose Moralesas dalyvavo ketvirtą kartą, Amerikos valstybių organizacija, turėjusi stebėti rinkimus, teigė aptikusi rinkėjų sukčiavimą. Vėliau kaltinimas buvo paneigtas. Dešiniosios jėgos pasinaudojo tariamu rinkimų sukčiavimu kaip pretekstu įvykdyti perversmą.8 Amerikos valstybių organizaciją 60 procentų finansuoja JAV. Taigi Moralesas apkaltino JAV esant už perversmo. Trumpo administracija oficialiai pasveikino perversmą.

Elonas Muskas po kurio laiko tviteryje parašė: „Mes perversme prieš ką norime, prarykime tai!9 Perversmo vyriausybė visam laikui anuliavo sutartį su ACI, atverdama kelią Bolivijos ličio išpardavimui tarptautinėms korporacijoms. Tyrimo platforma „Declassified“ pranešė apie pašėlusią Didžiosios Britanijos ambasados ​​veiklą po perversmo siekiant pradėti derybas dėl ličio.10

Tačiau pasipriešinimas perversmui buvo pakankamai stiprus, kad paskatintų naujus rinkimus.
Moraleso partijos bendražygis Luisas Arce laimėjo rinkimus, šį kartą neginčijama persvara, o derybos su ACI buvo atnaujintos siekiant geresnių sąlygų Bolivijai.11

Žinoma, ES taip pat stengiasi patenkinti svarbiausių mineralų poreikius viduje ir apylinkėse. Tačiau čia ličio kasyba susiduria su esminiu pasipriešinimu.

Portugalijoje Barroso kraštovaizdžiui, FAO paskelbtam žemės ūkio paveldu, gresia sunaikinimas. Litis ten turi būti kasamas atviroje kasykloje.

Serbijoje dėl protestų prieš planuojamą ličio kasybą vyriausybė atšaukė licenciją didelei korporacijai „Rio Tinto“.

Kodėl lenktynės dėl svarbiausių prekių yra tokios nuožmios?

Remiantis investicinio banko „Goldman Sachs“ prognoze, iki 2050 m. planetoje bus 3 milijardai automobilių, daugiau nei dvigubai daugiau nei šiandien. Iš jų 19 procentų yra elektrinės transporto priemonės, o 9 procentai varomi vandeniliu arba suskystintomis dujomis.

2 pav. Automobiliai 2050 m. pagal Goldman Sachs
Oranžinė: vidaus degimo varikliai, mėlyna: elektromobiliai, geltona: alternatyvūs degalai (pvz., vandenilis)
Šaltinis: https://www.fuelfreedom.org/cars-in-2050/

Tarptautinės energetikos agentūros scenarijus sako, kad 33 proc. turi būti elektromobiliai. Tačiau bendras 3 milijardų automobilių skaičius nekelia abejonių.12 Niekas neklausia: „Kaip mes galime išsiversti su tuo, ką turime?“, o įvertina šių svarbių prekių poreikį, remdamasis numatomu ekonomikos augimu, ir, žinoma, spaudimas įsigyti šiuos išteklius yra dar didesnis.

Remiantis EBPO duomenimis, iki 2050 m. visa pasaulio ekonomika turėtų padvigubėti – nuo ​​100 trilijonų dolerių šiandien iki 200 trilijonų dolerių, vertinant pagal perkamąją galią.13 Kitaip tariant, 2050 m. turėtume gaminti ir suvartoti dvigubai daugiau visko nei šiandien. Tačiau tai reiškia, kad žaliavų paklausa taip pat paprastai padvigubės, o ją šiek tiek sumažins patobulintas perdirbimas.

Valjadolido universiteto atliktame tyrime, neseniai paskelbtame Karališkosios chemijos draugijos žurnale, prieita prie išvados, kad jei dabartinė elektroninio mobilumo tendencija būtų ekstrapoliuota į ateitį, ličio suvartojimas iki 2050 m. sudarytų 120 proc. šiuo metu žinomi identifikuoti rezervai. Pagal scenarijų, kai 300 procentų yra didelė elektroninių automobilių dalis, o scenarijuje, kuriame dėmesys skiriamas lengvosioms e-transporto priemonėms, pvz., e-dviračiams, beveik 100 procentų, ir tik mažėjimo scenarijuje būtų išeikvoti tik 2050 procentų indėlių. iki 50 m. Kobalto ir nikelio rezultatai yra panašūs.14  

3 pav. Šaltinis: Pulido-Sánchez, Daniel; Capellan-Pérez, Iñigo; Castro, Carlosas de; Frechoso, Fernando (2022): Transporto elektrifikavimo medžiagų ir energijos reikalavimai. In: Energy Environment. mokslas 15(12), p. 4872-4910
https://pubs.rsc.org/en/content/articlelanding/2022/EE/D2EE00802E

Todėl energijos bazės pakeitimas nepakeis lenktynių dėl išteklių. Jis bus pakeistas tik nuo naftos ir anglies prie kitų medžiagų. Ir šios lenktynės yra ne tik dėl žaliavų kontrolės, bet ir dėl dominavimo rinkoje.

Norėčiau paminėti istorinį pavyzdį: ekonomikos istorikas Adamas Tooze rašo apie vėlesnio Vokietijos kanclerio Gustavo Stresemanno, kaip Reichstago nario, tikslus Pirmajame pasauliniame kare: Vokietijos suvereniteto išplėtimas įtraukiant Belgiją, Prancūzijos pakrantę iki Kalė, Marokas ir kitos sritys Rytuose Jis manė, kad Rytai yra „būtini“, nes jie gali suteikti Vokietijai tinkamą platformą konkurencijai su Amerika. Jokia ekonomika be garantuotos bent 1 milijonų pirkėjų rinkos negali prilygti masinės gamybos JAV pranašumams15

Tokia logika valdė Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, tokia logika valdo ES plėtrą, tokia logika valdo Rusijos karą prieš Ukrainą, tokia logika valdo konfliktą tarp JAV ir Kinijos. būtinai. Nėra taip, kad rinkoje dominuos tie, kurie gamins geriau ir pigiau priešingybė, tie, kurie dominuoja didesnėje rinkoje, gali geriau išnaudoti masinės gamybos ekonominius pranašumus ir atsilaikyti prieš konkurenciją.

Naujųjų laikų karai yra ne tik apie tai, kas iš ko gali paimti išteklius, kas gali išnaudoti kieno darbo jėgą, bet ir – o gal net pirmiausia – apie tai, kas ką ir kam gali parduoti. Tokia yra ekonomikos, pagrįstos konkurencija ir kapitalo panaudojimu, siekiant sukurti daugiau kapitalo, logika. Kalbama ne apie piktųjų kapitalistų godumą, o apie juos Struktūra verslo būdas: jei vadovaujate įmonei, turi bûti Jie uždirba pelno investuodami į naujoves, kad neatsiliktų nuo konkurentų. Vila ir jachta – malonūs šalutiniai produktai, tačiau tikslas – padidinti kapitalą, kad verslas išliktų. Inovacijos reiškia, kad tuo pačiu darbu galite pagaminti daugiau arba mažiau dirbdami. Tačiau kadangi naujovės atpigina jūsų produktą, turite jo parduoti daugiau, kad gautumėte naujoms inovacijoms reikalingą pelną. Valstybė ir profesinės sąjungos jus palaiko, nes jei negalėsite plėsti pardavimų, bus prarastos darbo vietos. Jūs neturite savęs klausti: ar pasauliui iš tikrųjų reikia mano produkto, ar jis naudingas žmonėms? Bet jums įdomu, kaip aš galiu priversti žmones jį nusipirkti? Per reklamą, leidžiant jai greitai pasenti ar dirbtinai sulūžti, nežinant vartotojų apie tikrąsias jos savybes, padarant juos priklausomus nuo jos, kaip tabako pramonės atveju, arba netgi, kaip cisternų atveju. ir panašiai, tegul už tai moka mokesčių mokėtojai. Žinoma, kapitalistinis verslo būdas taip pat gamina gerus ir naudingus produktus, tačiau kapitalo panaudojimui nesvarbu, ar produktas yra naudingas ar žalingas tol, kol jį galima parduoti.

Šis verslo būdas turi pasiekti planetos ribas ir nuolat susidurti su savo kaimynų ribomis. Ši ekonominė sistema neleidžia sakyti: na, dabar mums visko užtenka, daugiau nereikia. Mažėjanti ekonomika, ekonomika, kuri nėra linkusi į begalinį augimą. iš principo turi būti organizuojamas kitaip. Ir principas turi būti toks: vartotojų ir gamintojų grupė – o gamintojus turiu omenyje tuos, kurie dirba – turi demokratiškai nustatyti, kas, kaip, kokia kokybė ir kiek gaminama. Kokie poreikiai yra pagrindiniai ir būtini, kas yra gerai, jei turite, o kas yra perteklinė prabanga? Kaip patenkinti tikrus poreikius kuo mažiau energijos, medžiagų ir nuobodu rutininio darbo?

Kaip tai galima organizuoti? Atrodo, kad šiuo metu pasaulyje nėra veikiančio pavyzdžio. Galbūt verta apmąstyti klimato tarybą. Austrijoje atsitiktinai buvo atrinkta 100 visuomenę reprezentuojančių žmonių, kurie, ekspertų patarimais, parengė pasiūlymus, kaip Austrija gali pasiekti savo klimato tikslus. Deja, ši taryba neturi teisės įgyvendinti savo siūlymų. Tokios piliečių tarybos, teikiančios konsultacijas tiek ekonominiais, tiek politiniais sprendimais, galėtų egzistuoti visuose visuomenės lygiuose – savivaldybių, valstijų, federaliniu ir Europos lygmeniu. Tada už jų rekomendacijas reikėtų balsuoti demokratiškai. Įmonės turėtų būti įsipareigojusios bendrajam gėriui, o ne akcininkų vertei. O jei privataus sektoriaus įmonės to padaryti negali, jų užduotis turi perimti kooperatinės, savivaldybės ar valstybės valdomos įmonės. Tik toks verslo būdas nesusidurs su planetos ar kaimyno ribomis. Tik tokia ekonominė sistema gali sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai.

1 https://energiewinde.orsted.de/klimawandel-umwelt/energiewende-friedensprojekt

2 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0474&from=EN

3 https://single-market-economy.ec.europa.eu/news/eu-and-ukraine-kick-start-strategic-partnership-raw-materials-2021-07-13_en

4 Lazard, Olivia (2022): Rusijos mažiau žinomi ketinimai Ukrainoje. Galima internetu adresu https://carnegieeurope.eu/strategiceurope/87319

5 https://www.aspistrategist.org.au/the-global-race-to-secure-critical-minerals-heats-up/

6 https://www.dw.com/de/zunehmender-lithium-abbau-verst%C3%A4rkt-wassermangel-in-chiles-atacama-w%C3%BCste/a-52039450

7 https://amerika21.de/2020/01/236832/bolivien-deutschland-lithium-aci-systems

8 https://www.democracynow.org/2019/11/18/bolivia_cochabamba_massacre_anti_indigenous_violence

9 https://pbs.twimg.com/media/EksIy3aW0AEIsK-?format=jpg&name=small

10 https://declassifieduk.org/revealed-the-uk-supported-the-coup-in-bolivia-to-gain-access-to-its-white-gold/

11 https://dailycollegian.com/2020/09/bolivias-new-government-and-the-lithium-coup/
https://www.trtworld.com/magazine/was-bolivia-s-coup-over-lithium-32033
https://www.theguardian.com/commentisfree/2019/nov/13/morales-bolivia-military-coup
12 https://www.fuelfreedom.org/cars-in-2050/

13 https://data.oecd.org/gdp/real-gdp-long-term-forecast.htm

14 Pulido-Sánchezas, Danielius; Capellan-Pérez, Iñigo; Castro, Carlosas de; Frechoso, Fernando (2022): Transporto elektrifikavimo medžiagų ir energijos reikalavimai. In: Energy Environment. mokslas 15(12), p. 4872-4910. DOI: 10.1039/D2EE00802E

15 Tooze, Adam (2006): Naikinimo ekonomika, Miunchenas