Menschenrechte

Žmogaus teisės šiandien yra mūsų visuomenės savaime suprantamas dalykas. Bet kai reikia juos apibrėžti, daugeliui iš mūsų sunku. Bet kas vis dėlto yra žmogaus teisės? Žmogaus teisės yra tos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi vienodai dėl savo žmogiškos prigimties.

Plėtra 

1948 m. Tuometinės 56 Jungtinių Tautų valstybės pirmą kartą apibrėžė teises, kurias turėtų turėti visi pasaulio žmonės. Taip buvo sukurtas garsiausias žmogaus teisių dokumentas „Bendroji žmogaus teisių deklaracija“ (UDHR), kuris taip pat yra tarptautinės žmogaus teisių apsaugos pagrindas. Anksčiau žmogaus teisių klausimas buvo tik atitinkamos nacionalinės konstitucijos klausimas. Tarptautinio reguliavimo motyvas buvo užtikrinti saugumą ir taiką po dviejų pasaulinių karų.

Šioje deklaracijoje buvo išdėstyta 30 straipsnių, kurie pirmą kartą žmonijos istorijoje turėtų būti taikomi visiems - nepriklausomai nuo tautybės, religijos, lyties, amžiaus ir kt. Svarbūs UDHR elementai yra, pavyzdžiui, teisė į gyvybę ir laisvę, kankinimo draudimas, Vergija ir vergų prekyba, saviraiškos laisvė, religijos laisvė ir kt. 1966 m. JT taip pat paskelbė dar du susitarimus: Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Jie kartu su UDHR sudaro „Tarptautinį žmogaus teisių įstatymą“. Be to, yra papildomų JT konvencijų, tokių kaip Ženevos pabėgėlių konvencija ar vaiko teisių konvencija.

Su žmogaus teisėmis susiję aspektai ir pareigos

Šių susitarimų asmens teises iš esmės galima suskirstyti į 3 dimensijas. Pirmasis aspektas atspindi visas politines ir pilietines laisves. Antrąją dimensiją sudaro ekonominės, socialinės ir kultūrinės žmogaus teisės. Kolektyvinės teisės (grupių teisės) savo ruožtu sudaro trečiąją dimensiją.

Šių žmogaus teisių adresatas yra valstybė, kuri turi laikytis tam tikrų įsipareigojimų. Pirmoji valstybių pareiga yra pareiga gerbti, tai yra, valstybės turi gerbti žmogaus teises. Pareiga saugoti yra antra pareiga, kurios privalo laikytis valstybės. Turite užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, o jei jau buvo padaryta pažeidimų, valstybė turi suteikti kompensaciją. Trečioji valstybių pareiga yra sukurti sąlygas, kad būtų galima įgyvendinti žmogaus teises (prievolė garantuoti).

Kiti reglamentai ir susitarimai

Be valstybių, Žmogaus teisių taryba Ženevoje ir daugybė NVO (pvz., „Human Rights Watch“) taip pat tikrina, kaip laikomasi žmogaus teisių. „Human Rights Watch“ naudojasi tarptautine visuomene, kad, viena vertus, atkreiptų dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir, kita vertus, darytų spaudimą politinius sprendimus priimantiems asmenims. Be tarptautiniu mastu reglamentuojamų žmogaus teisių, yra ir kitų regioninių žmogaus teisių susitarimų ir institucijų, tokių kaip Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos žmogaus teisių teismas, Afrikos žmogaus teisių ir tautų teisių chartija bei Amerikos žmogaus teisių konvencija.

Žmogaus teisės yra svarbūs seniai iškovoti principai. Be jų nebūtų teisės į mokslą, žodžio ar religijos laisvės, apsaugos nuo smurto, persekiojimų ir daug daugiau. Nepaisant plataus užmojo žmogaus teisių sampratos, žmogaus teisių pažeidimai ir nepaisymai vyksta kiekvieną dieną, net ir Vakarų šalyse. Tokius įvykius tarptautiniu mastu stebi, aptinka ir apie juos praneša nevyriausybinės organizacijos (ypač „Amnesty International“), ir tai rodo, kad, nepaisant teisių nustatymo, būtina atitinkama atitikties kontrolė.

Foto / Video: Shutterstock.