Karinės emisijos – nežinomas kiekis

pateikė Martinas Aueris

Pasaulio kariuomenė išmeta daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau niekas tiksliai nežino, kiek. Tai problematiška, nes norint kovoti su klimato kaita reikia patikimų faktų ir skaičių. Vienas tyrimas iš Konfliktų ir aplinkos observatorija bendradarbiaudamas su Didžiosios Britanijos Lankasterio ir Durhamo universitetais, nustato, kad Kioto ir Paryžiaus klimato susitarimuose numatyti ataskaitų teikimo įsipareigojimai yra visiškai nepakankami. JAV paraginti karinės emisijos buvo aiškiai neįtrauktos į 1997 m. Kioto protokolą. Tik nuo 2015 m. Paryžiaus susitarimo karinės emisijos turėjo būti įtrauktos į šalių ataskaitas JT, tačiau valstybės priklauso, ar jos savanoriškai praneš apie juos atskirai. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad JTBKKK (Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija) skirtingoms valstybėms nustato skirtingus ataskaitų teikimo įsipareigojimus, priklausomai nuo jų ekonominio išsivystymo lygio. 43 I priede (I priedas) šalys, priskiriamos „išsivysčiusioms“ (įskaitant ES šalis ir pačią ES), privalo kasmet pranešti apie savo nacionalines emisijas. Mažiau išsivysčiusios (ne I priedo) šalys turi teikti ataskaitas tik kas ketverius metus. Tai taip pat apima daug šalių, turinčių dideles karines išlaidas, pavyzdžiui, Kiniją, Indiją, Saudo Arabiją ir Izraelį.

Tyrime buvo nagrinėjamas karinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ataskaitų teikimas pagal JTBKKK 2021 m. Remiantis TKKK gairėmis, karinis kuro naudojimas turėtų būti nurodytas 1.A.5 kategorijoje. Į šią kategoriją įeina visi iš degalų išmetami teršalai, kurie niekur kitur nenurodyti. Išmetimai iš stacionarių šaltinių turi būti pateikiami pagal 1.A.5.a, o iš mobiliųjų šaltinių - pagal 1.A.5.b, suskirstyti į oro eismą (1.A.5.bi), laivybos eismą (1.A). .5. b.ii) ir „Kita“ (1.A.5.b.iii). Apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą turėtų būti pranešama kiek įmanoma diferencijuotai, tačiau siekiant apsaugoti karinę informaciją leidžiama juos kaupti.

Apskritai, remiantis tyrimu, JTBKKK ataskaitos dažniausiai yra neišsamios, paprastai lieka neaiškios ir negali būti palygintos tarpusavyje, nes nėra vienodų standartų.

Iš 41 ištirtos I priedo šalies (Lichtenšteinas ir Islandija beveik neturi karinių išlaidų, todėl nebuvo įtrauktos), 31 ataskaitos klasifikuojamos kaip per žemos, o likusios 10 negali būti vertinamos. Duomenų prieinamumas apibūdinamas kaip „sąžiningas“ penkiose šalyse: Vokietijoje, Norvegijoje, Vengrijoje, Liuksemburge ir Kipre. Kitose šalyse jis klasifikuojamas kaip prastas („prastas“) arba labai skurdus („labai skurdus“).tabella).

Austrija nepranešė apie stacionarių teršalų išmetimą ir 52.000 2 tonų COXNUMXe išmetimo mobiliajame telefone. Tai klasifikuojama kaip „labai reikšmingas nepakankamas ataskaitų teikimas“. Pagrindinių duomenų prieinamumas buvo įvertintas kaip „prastas“, nes nebuvo pranešta apie skirtingus duomenis.

Vokietija pranešė apie 411.000 2 tonų CO512.000e stacionariai išmetamų teršalų ir 2 XNUMX tonų COXNUMXe mobiliųjų taršų. Tai taip pat priskiriama prie „labai reikšmingo nepakankamo pranešimo“.

Energijos naudojimas kariniuose objektuose ir degalų sąnaudos eksploatuojant orlaivius, laivus ir antžemines transporto priemones dažnai laikomos pagrindinėmis karinių išmetamųjų teršalų priežastimis. Tačiau ES ir JK ginkluotųjų pajėgų atliktas tyrimas rodo, kad karinės įrangos pirkimas ir kitos tiekimo grandinės yra atsakingos už didžiąją dalį išmetamųjų teršalų. ES šalyse netiesioginės emisijos yra daugiau nei dvigubai didesnės nei tiesioginės emisijos įvertintas, Didžiajai Britanijai 2,6 karto7. Emisijos susidaro išgaunant žaliavas, gaminant ginklus, juos naudojant kariuomenėje ir galiausiai šalinant. O kariškiai naudoja ne tik ginklus, bet ir daugybę kitų gaminių. Be to, per mažai ištirta karinių konfliktų padarinių. Kariniai konfliktai gali smarkiai pakeisti socialines ir ekonomines sąlygas, padaryti tiesioginę žalą aplinkai, atidėti arba užkirsti kelią aplinkos apsaugos priemonėms, o šalys gali pratęsti taršių technologijų naudojimą. Nuniokotų miestų atstatymas gali sukelti milijonus tonų išmetamųjų teršalų – nuo ​​griuvėsių pašalinimo iki betono gaminimo naujiems pastatams. Dėl konfliktų taip pat dažnai sparčiai didėja miškų naikinimas, nes gyventojams trūksta kitų energijos šaltinių, t. y. prarandama CO2 absorbentų.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nebus įmanoma pasiekti Paryžiaus klimato tikslų, jei kariuomenė tęsis kaip anksčiau. Net NATO pripažino, kad privalo sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Todėl karinės emisijos turėtų būti aptartos COP27 lapkričio mėn. Pirmiausia iš I priedo šalių turėtų būti reikalaujama pranešti apie karinių išmetamųjų teršalų kiekį. Duomenys turėtų būti skaidrūs, prieinami, visiškai diferencijuoti ir nepriklausomai patikrinti. Į I priedą neįtrauktos šalys, kurios išleidžia dideles karines išlaidas, turėtų kasmet savanoriškai pranešti apie savo karines emisijas.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija apskaičiuojama plačiausiai naudojamu tarptautiniu skaičiavimo įrankiu Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) protokolas, suskirstyti į tris kategorijas arba „apimtis“. Karinės ataskaitos taip pat turėtų atitikti: 1 taikymo sritis būtų teršalai iš šaltinių, tiesiogiai kontroliuojamų kariuomenės, 2 sritis būtų netiesioginiai išmetimai iš kariuomenės įsigytos elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, 3 taikymo sritis apimtų visas kitas netiesiogines emisijas, pvz., tiekimo grandines arba sukeltas karinių operacijų kilus konfliktams. Kad būtų sudarytos vienodos sąlygos, TKKK turėtų atnaujinti karinių išmetamųjų teršalų pranešimo kriterijus.

Tyrime rekomenduojama, kad vyriausybės turėtų aiškiai įsipareigoti sumažinti karinių išmetamųjų teršalų kiekį. Kad tokie įsipareigojimai būtų patikimi, kariuomenei turi būti nustatyti aiškūs tikslai, atitinkantys 1,5°C tikslą; jos turi sukurti patikimus, palyginamus, skaidrius ir nepriklausomai patikrintus ataskaitų teikimo mechanizmus; kariuomenei turėtų būti nustatyti aiškūs energijos taupymo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių tikslai; ginkluotės pramonei taip pat turėtų būti nustatyti mažinimo tikslai. Tai turėtų būti tikrieji mažinimo tikslai, o ne grynieji tikslai, pagrįsti kompensacija. Planuojamos priemonės turėtų būti paskelbtos viešai, o rezultatai – kasmet. Galiausiai turėtų būti sprendžiamas klausimas, kaip karinių išlaidų ir karinių dislokacijų mažinimas bei apskritai skirtinga saugumo politika gali prisidėti prie išmetamųjų teršalų mažinimo. Norint visiškai įgyvendinti reikalingas klimato ir aplinkos apsaugos priemones, taip pat turi būti skirti būtini ištekliai.